Ką daryti su rankomis?

Viduramžiais prie juosmens nešiotos rankinės ir krepšiai ilgainiui persikėlė po viršutiniais drabužių sluoksniais, kad apsaugotų nuo vagysčių. Bėgant amžiams ir keičiantis madai, drabužių klostėse paslėptos rankinės tapo neatsiejama ... vyriškos aprangos - kaip kišenės. Vyrai, kaip judresnė visuomenės dalis, kartais jų turėdavo labai daug - pritaikytų pagal gylį ir dydį įvairiam turiniui sutalpinti.

Moterys turėjo elgtis kitaip, nes jų apranga, tiek oficiali, tiek kasdienė, neturėjo kišenių arba jų buvo labai mažai (kartais jos buvo tik dekoratyvinės). XVIII a. atsirado maža rankinė, vadinama retikule, kuri yra visų mums žinomų rankinių senelė. Tai buvo atsakas į imperatoriškojo stiliaus sukneles - kolonos, siauros ir prigludusios prie kūno, kurių klostėse nieko nebuvo galima paslėpti. Ji tapo nepakeičiama dėl dviejų svarbių priežasčių - joje buvo galima laikyti būtiniausius daiktus, kai dama išeidavo iš namų, ir ji atitiko seną žmogaus poreikį "kažką daryti rankomis".

Tik XX a. trečiajame dešimtmetyje, moterims išsilaisvinus iš korsetų, atsirado drabužiai su didelėmis kišenėmis. Pakankamai didelės, kad patenkintos moterys pagaliau galėtų vaikščioti su rankomis kišenėse, bet tai jau kita istorija....